Aktorė gimė 1984 metais Vilniuje.
2009-aisiais baigė bakalauro, 2011-aisiais – magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Kurso vadovas režisierius Gintaras Varnas).
2013-aisiais metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino krypties meno doktorantūrą, dieninį skyrių.
2007 – 2013 m. kuria vaidmenis įvairiuose Lietuvos teatruose: Kauno valstybiniame dramos teatre, Vilniaus teatre Lėlė, Menų spaustuvėje, Jaunimo teatre, Keistuolių teatre, Gintaro Varno teatre Utopia, dalyvauja trupės No Theatre judėjime. Taip pat kuria vaidmenis kine, televizijoje.
Nuo 2007 m. dalyvauja įvairiuose teatro festivaliuose, seminaruose, stažuotėse Europoje.
2012 m. Kultūros ministerija suteikė aktorei meno kūrėjo statusą.
2012 m. Aktorė priimta į Lietuvos teatro sąjungą.
2012 m. Tapo asociacijos AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija) nare.
2013 m. Tapo LiKA (Lietuvių kino akademijos) nare.
Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė.
2014 – 2015 m., Elzė Gudavičiūtė pakviesta vaidinti į Berlyno Schlosspark Theater. Šiame teatre atlieka Olgos vaidmenį spektaklyje Die Selbstanzeige.
2014 Lietuvos mokslo tarybos (LMT) doktoranto stipendija už akademinius pasiekimus
2012 Auksinis scenos kryžius už Zaros vaidmenį J. Jurašo spektaklyje Apsivalymas (KVDT) bei Olgos vaidmenį O. Koršunovo spektaklyje Išvarymas (LNDT)
2012 Sidabrinė gervė už Eglės vaidmenį A. Puipos filme Miegančių drugelių tvirtovė (Studio Uljana Kim)
2011 Auksinio scenos kryžiaus nominacija už Džiuljetos vaidmenį G. Varno spektaklyje Publika (Teatras Utopia)
2014 Olga. F. Veber. Die Selbstanzeige. Režisierius T. Schendel. Schlossparktheater Berlin
2014 Galina. M. Nastaravičius. Demokratija. Režisierius P. Ignatavičius. LNDT
2014 Operatorė. L.Mortensen. Kosmosas. Režisierė K. Dehlholm. LNDT
2014 J. Balodis, G. Dapšytė. Barikados. Režisierius V. Silis. LNDT
2013 Daisy St. Patience. Ch. Palahniuk. Nematomi monstrai. Režisierius V. Bareikis. No Theatre
2013 No awards. Režisierius V. Bareikis. No Theatre
2013 Bakchantė. Euripidas. Bakchantės. Režisierius G. Varnas. LNDT
2013 Dani. E. Palmetshofer. Hamletas mirė. Gravitacijos nėra. Režisierius P. Ignatavičius. LNDT
2012 Marija, Ofelija. I. Stundžytė. Ofelijos. Režisierė I. Stundžytė. Teatras „Atviras ratas“
2012 Marla Singer. Ch. Palahniukas. Kovos klubas. Režisierius V. Bareikis. Jaunimo teatras
2012 Tereza, Burtininkė. G. Apolineras. Teiresijo krūtys. Režisierius G. Varnas. Teatras „LĖLĖ“
2011 Olga. M. Ivaškevičius. Išvarymas. Režisierius O. Koršunovas. LNDT
2011 Zara. S. Oksanen. Apsivalymas. Režisierius J. Jurašas. NKDT
2011 Shigeko Kubota. V. Bareikis. Mr. Fluxus arba šarlatanai. Režisierius V. Bareikis. No Theatre
2011 Madlein. A. Morgan. Mažutis dinamitas. Režisierius G. Varnas. NKDT
2010 Aktorė Raselė. V. Bareikis. Telefonų knyga. Režisierius V. Bareikis. No Theatre
2010 Džiuljeta, Antroji dama. F.G. Lorca. Publika. Režisierius G. Varnas. Teatras „Utopia“
2010 Miestietė. Meilė ir mirtis Veronoje. Režisierius A. Giniotis. Keistuolių teatras
2009 Tango šokėja. No concert. Režisierius V. Bareikis. No Theatre
2009 Elena, Bjanka, Laumė. Šekspyriada. Režisierius G. Varnas. Jaunimo teatras
2008 Teatro sargė Vida, Zylė. G. Varnas. Dekalogas. Režisierius G. Varnas. Teatras „Utopia“
2008 C. Monteverdi. Tankredžio ir Klorindos dvikova, Nedėkingųjų šokis. Režisierius G. Varnas. „Utopia“
2007 Mažoji Medėja. S. Osten. Medėjos vaikai. Režisierius A. Gluskinas. NKDT
2007 Olga Bachurina. G. Varnas, G. Labanauskaitė. Žvaigždžių kruša. Režisierius G. Varnas. NKDT
2013 Sesuo. Geschwister. Kurzfilm, 11:40. FM Company
2012 Eglė. Miegančių drugelių tvirtovė. Režisierius A. Puipa. Studija Uljana Kim
2011 Jane Harrison. George Cross Heroes. Režisierius H. Hewland. Dangerous Films production
2009 Valerie Anders. Moonshot. Režisierius R. Dale. Dangerous Films production
2008 Savižudė. Man septyniolika. Režisierius R. Zabarauskas
2007 Junge Kollegin. Feuersprung. Režisierius R. Matsutani. Wiedermann & Berg Filmproduction
2015 Greta. Serialas Tobula kopija. Rež. S. Balandis. TV3
2013 Humoro laida Atsargiai – moterys. Rež. D. Miniotas. BTV
2013 Detektyvinis serialas Kriminalistai. Rež. A. Šlepikas. LNK
2013 Laida Tikras gyvenimas. Rež. A. Mackevičius. LNK
2013 Dar pažiūrėsim komandos rubrika. Rež. R. Cicėnas. TV3
2013 Alicija. Serialas Moterų laimė. Rež. A. Gradauskas. TV3
2011 Laida vaikams Linksmoji šeimynėlė. Rež. A. Gluskinas. LRT
2011 Humoro serialas Lietuvėlė. Rež. V. Žitkus. BTV
2013 FESTIVAL MONDIAL DES THEATRES DE MARIONNETTES. Spektaklis Teiresijo krūtys. (Šarlevilis, Prancūzija)
2013 Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis SIRENOS. Spektakliai Bakchantės, Kovos klubas, Hamletas mirė. Gravitacijos nėra.
2013 XVII Tarptautinis gatvės teatrų festivalis ŠERMUKŠNIS. Spektaklis Mr. Fluxus arba šarlatanai. (Klaipėda, Lietuva)
2013 Europos nacionalinių teatrų festivalis. Spektaklis Išvarymas. (Varšuva, Lenkija)
2013 Tarptautinis SPOIWA KULTURY FESTIVAL. Spektaklis No concert. (Ščecinas, Lenkija)
2012 Tarptautinis TRANSEUROPA 2012 festivalis. Spektaklis No concert. (Hildesheim, Vokietija)
2012 Tarptautinis Antono Čechovo teatro festivalis (Молодежный Театральный Форум). Spektaklis Telefonų knyga pelnė specialų kritikų prizą „Už rūpestį šiuolaikiniam teatrui“. (Chisinau, Moldova)
2011 Festivalis PASSAGES (Meco operos teatre). Claudio Monteverdi madrigalinės operos Tankredžio ir Klorindos dvikova ir Nedėkingųjų šokis. (Metz, Prancūzija)
2011 Festivalis THEATRE EN MAY. Claudio Monteverdi madrigalinės operos Tankredžio ir Klorindos dvikova ir Nedėkingųjų šokis. (Dijon, Prancūzija)
2011 ACB - SCÈNE NATIONALE DE BAR-LE-DUC. Claudio Monteverdi madrigalinės operos Tankredžio ir Klorindos dvikova ir Nedėkingųjų šokis. (Bar-le-Duc, Prancūzija)
2011 Tarptautinis NEU/NOW festivalis. Spektaklis No concert. (Talinas, Estija)
2009 BALTIJOS ŠALIŲ TEATRŲ FESTIVALIS. Spektaklis Dekalogas. (Tartu, Estija)
2009 Maskvos tarptautinis teatrų festivalis ZOLOTAJA MASKA. Claudio Monteverdi madrigalinės operos Tankredžio ir Klorindos dvikova ir Nedėkingųjų šokis. (Maskva, Rusija)
2007 Tarptautinis teatrų festivalis RADUGA. Spektaklis Žvaigždžių kruša. (Sankt Peterburgas, Rusija)
2014 08 15-17 Lietuviško kino dienos Litauisches kino goes Berlin 2014. (Berlynas, Vokietija)
2014 08 28 Berlyno alternatyvaus kino platformoje Flimmerzimmer pristatytas ir rodytas trumpametražis vaidybinis filmas Geschwister ( FM Company. 2013). Filmas laimėjo III-ą vietą. (Berlynas, Vokietija)
2014 02 06-16 Berlyno filmų festivalis Berlinale. (Berlynas, Vokietija)
2013 Teatro forumas JAUNO TEATRO DIENOS. (Klaipėda, Lietuva)
2012 Tarptautinis teatrų festivalis TRANSEUROPA 2012. (Hildesheim, Vokietija)
2010 Europos aukštųjų teatro mokyklų festivalis DEKALOGAS – DIALOGAS. „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" edukacinė meno programa „Europos menų mokykla". (Vilnius, Lionas, Strasbūras, Frankfurtas, Milanas)
2010 SUMMER MEDIA STUDIO. Europos aukštųjų kino mokyklų kurybinės dirbtuvės „Aktorius kine: nuo scenarijaus iki ekrano“. (Juodkrantė, Lietuva)
2014 metų liepos 21 – rugsėjo 10 dienomis aktorė atliko kūrybinę stažuotę Vokietijoje. Berlyno Schlosspark teatro spektaklyje Die Selbstanzeige / Geliebter Schatz / sukūrė Olgos vaidmenį vokiečių kalba. Stažuotės metu doktorantė lankėsi dviejuose pagrindiniuose Berlyno universitetuose. Universität der Künste Berlin (UDK) domėjosi, kaip ten ruošiami aktoriai, bendravo su dėstytojais ir aktorinio fakulteto studentais, susipažino su studijų programomis, stebėjo paskaitas aktoriams. Čia dalyvavo ir šokio seminaruose UDK Tanzen Workshop‘uose: Workshop Standard I ir Workshop Standard II. Kitame menų universitete – Freie Universität Berlin – lankė muzikos klipų analizės (Musikvideo Analyse) ir kino kritikos (Kinokritik) paskaitas. Dirbo šių menų universitetų bibliotekose, rinko mokslinę medžiagą apie režisūrinius Europos teatrų pasiekimus, kūrybinius principus bei edukacines šiuolaikinės režisūros meno tendencijas.
2015 m. balandžio 15 d., LMTA 39-oji metinė konferencija. Skaitytas pranešimas „Gintaro Varno teatro pedagogika: aktorių ugdymo principai ir praktinės veiklos rezultatai“ (LMTA, Vilnius)
2014 m. liepos 3-6 d., akademinė Baltų lankų studijų savaitė. Išklausyti Sauliaus Žuko, Danutės Bacevičiūtės, Algio Mickūno, Dalios Satkauskytės ir kitų mokslininkų pranešimai. (Druskininkai, Lietuva)
2013 m. gruodžio 30 d. International young theatre critics conference (LMTA, Vilnius)
Gudavičiūtė, Elzė. Gintaro Varno teatro pedagogika: aktorių ugdymo principai ir praktinės veiklos rezultatai. Menotyra, 2015 m. Nr. 2
Gudavičiūtė, Elzė. Kas tos bakchantės: paleistuvės ar pranašės? Kultūros barai, 2013 m. Nr. 6.
Gudavičiūtė, Elzė. Federico Garcios Lorcos poetinė atmintis iš teatro po smėliu. Metai, 2013 m. Nr. 10.
Dea Loher pjesės „Land ohne Worte“ („Šalis be žodžių“) vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Publikuota žurnale Literatūra ir menas, 2013 m. Rugsėjo 6 d. Nr. 32.
Kalbos: lietuvių (gimtoji), vokiečių (labai gerai), anglų (gerai), rusų (gerai), prancūzų (gerai), italų (pagrindai), graikų (pagrindai).
Kompiuteris: MS Word, MS Exel, MS PowerPoint, Vertex ir kt.
Pomėgiai: knygos, filmai, ekstremalus sportas (skraidymas parasparniu, jodinėjimas)
Aktorė gimė 1984 metais Vilniuje.
2009-aisiais baigė bakalauro, 2011-aisiais – magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Kurso vadovas režisierius Gintaras Varnas).
2013-aisiais metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino krypties meno doktorantūrą, dieninį skyrių.
2007 – 2013 m. kuria vaidmenis įvairiuose Lietuvos teatruose: Kauno valstybiniame dramos teatre, Vilniaus teatre Lėlė, Menų spaustuvėje, Jaunimo teatre, Keistuolių teatre, Gintaro Varno teatre Utopia, dalyvauja trupės No Theatre judėjime. Taip pat kuria vaidmenis kine, televizijoje.
Nuo 2007 m. dalyvauja įvairiuose teatro festivaliuose, seminaruose, stažuotėse Europoje.
2012 m. Kultūros ministerija suteikė aktorei meno kūrėjo statusą.
2012 m. Aktorė priimta į Lietuvos teatro sąjungą.
2012 m. Tapo asociacijos AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija) nare.
2013 m. Tapo LiKA (Lietuvių kino akademijos) nare.
Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė.
2014 – 2015 m., Elzė Gudavičiūtė pakviesta vaidinti į Berlyno Schlosspark Theater. Šiame teatre atlieka Olgos vaidmenį spektaklyje Die Selbstanzeige.
Skaityti visą biografijąParsisiųsti CV
„Tai, kas šiame spektaklyje iš tiesų jaudina, - tiesa ir jausmas, staiga atsirandantis (auto) biografiniuose pasakojimuose. Tenka žemai nusilenkti E.Gudavičiūtei, kuriai iš tiesų pavyko laviruoti tarp buvimo ir vaidinimo scenoje. Jos visiškai paprastai papasakota istorija apie vieną vakarą bare iš tiesų tapo tokiu bendriniu moters gyvenimo/darbo teatre apibūdinimu, kad galėjo ir nejauku pasidaryti.
Spektaklio pradžioje Ramunės Marcinkevičiūtės knygą apie režisierę Dalią Tamulevičiūtę „Patirčių realizmas“ (ta ironija...) skaitanti jauna aktorė nuosekliai, iš mažų detalių kuria visą save teatrui skyrusios moters, kurios patirtis ir stotas kartais nenusileistų net Eglei Gabrėnaitei, portretą.“
Sigita Ivaškaitė „Ofelija spendė spąstus“. Lietuvos rytas, 2012 12 12
„Elzė Gudavičiūtė – išskirtinių psichofizinių gebėjimų jauna aktorė, kurios buvimas scenoje pasižymi kraštutiniu emocingumu ir retokai tarp Lietuvos artisčių moterų sutinkama pajauta tiksliai ir dinamiškai groteskinei ekspresijai. Ką tik pasibaigusiame teatro sezone sukūrusi Olgos (spektaklis „Išvarymas“, rež. Oskaras Koršunovas, LNDT) ir Zaros („Apsivalymas“, rež. Jonas Jurašas, KVDT) vaidmenis, E.Gudavičiūtė įrodė nesanti vien gan siauro charakterinio plano aktorė, o kur kas platesnių galimybių scenos menininkė, įvaldžiusi ir komizmo, ir dramatizmo aktorinę raišką. Nepaisant to, kad ir „Išvarymo“, ir „Apsivalymo“ dramaturgija aktorę „įspraudė“ į vulgarios rusakalbės prasčiokės amplua, E.Gudavičiūtė sugebėjo net ir šiuose iš pirmo žvilgsnio itin siauruose rėmuose rasti svarbiausią dalyką, dėl kurio bet kuris vaidmuo (ir teatras apskritai) tampa gyvas ir įdomus – užčiuopti paradoksą. Nors minėtuose spektakliuose aktorei pavyko tapti atsvara ir lygiaverčiu scenos partneriu pagrindinių vaidmenų atlikėjams, šiai jaunai scenos menininkei linkiu sulaukti pasiūlymų atlikti ir kitokius vaidmenis, kad būtų maksimaliai išnaudotas šios įvairialypių gebėjimų aktorės profesinis potencialas.“
Andrius Jevsejevas „Elzei Gudavičiūtei linkiu ir kitokių vaidmenų“. Atgimimas, 2012 06 22
„Nors pradžia nuobodoka, vėliau jaunųjų aktorių sukurti ryškūs personažai ir gyvi, tikroviški dialogai (malonus netikėtumas!) įtraukia į veiksmą. Šioje komandoje ypač išsiskiria Elzės Gudavičiūtės vaidyba. Perspektyvi mergina, dievaži.
Žiūrovui įdomu, kaip įvykiai ekrane pakeičia herojų, ko jį nauja situacija išmoko arba neišmoko. Tokią intriguojančią evoliuciją akivaizdžiai patiria Eglė (aktorė Elzė Gudavičiūtė), o kai kuriems kitiems personažams to trūksta.“
Rolandas Maskoliūnas „Kino kodas: „Miegančių drugelių tvirtovė“, arba Naktinės plaštakės skrenda į šviesą“. 15min.lt, 2012 01 18
„Alydės Trū sesers anūkė Zara (akt. Elzė Gudavičiūtė) parodo, kad prievartos mechanizmai nuolat veikia.
Aktorės kuriama mergina gyvena baimės, pykčio, prievartos atmosferoje. E.Gudavičiūtė atveria nesaugumo, baimės, apsimestinės drąsos valdomą Zaros portretą. Tiesa, spektaklyje jis vis daugiau vietos užleidžia Alydei. Zara tampa klausytoja ir liudytoja.“
Asta Valiukaitė „J.Jurašo „Apsivalymas“ – (iš)konservuota praeitis“. Klaipėdos diena, 2011 10 23
„Mažiausiai paliesta prabėgusio laiko liko Džuljetos tema – Varno mokinė Elzė Gudavičiūtė puikiai susitvarko su didžiulėm teksto kaskadom, yra tiksli ir išradinga komikė ir šiaip jau nenusileidžia kadaise Rimantės Valiukaitės kurtam personažui, bet režisierius laiko Džuljetos temą iškalbėta: tikroji Džuljeta užkimšta burna po kėde, bet jos mes nematome, o tai, ką matome scenoje, – žiūrovų iliuzijų tvarinys, kuriame nėra gyvybės.“
Alma Braškytė „Teatras iš vietos, kuri ribojasi su drėgme“. Menufaktūra.lt., 2010 11 15
„Nenuostabu, kad „smegenys minkštėja“ šių eilučių autoriui, nes toliau jis prisipažins, kad simpatizuoja Gintaro Varno studentei aktorei Elzei Gudavičiūtei. Kodėl? Įspūdis toks, kad nesvarbu, į kokią medžiagą, žanrą šią aktorę „įmesi“, ji vis tiek „išplauks“, sukurdama ryškią veikėją nuo 5 iki 105 metų. Spektaklyje „Žvaigždžių kruša“ Elzė Gudavičiūtė vaidina tokią netašytą daugiabučių laiptinių paauglę Olgą Bachuriną: po išoriniu grubumu slypi pažeidžiama ir savimi nepasitikinti būtybė... „Dekaloge“ aktorė sukūrė tris skirtingus vaidmenis: dideliu proteliu neapdovanotą patiklią mergaitę Zylę, dalykišką studentę Viliją, kuri vaikų globos namuose atlieka „sociologinę apklausą“, ir prasigėrusią energingąją teatro sargę Vidą, kuri velnių duoti gali bet kam, net ir Dovydo Stončiaus savimylai Režisieriui...
Spektaklyje „Medėjos vaikai“ E. Gudavičiūtė vaidina mažąją Medėją, žvitrią, pasiutusią margaitę. Ji su broliu – mažuoju Jasonu (Ainis Storpirštis) kovoja dėl lyderystės ir suaugusiųjų dėmesio. E. Gudavičiūtės ir A. Storpirščio duetas spektaklyje svarbiausias – per juos emociškai ir protu suvokiame, ką išgyvena vaikai po tėvų skyrybų.
Beje, per baigiamąjį scenos kalbos egzaminą studentai skaitė, nors labiau derėtų sakyti – vaidino, Sofoklio „Elektrą“. Ir čia E. Gudavičiūtė atsiskleidė jau kaip galinti kurti herojinius-tragiškus vaidmenis.“
Ridas Viskauskas „Pakilę skrydžiui“. Literatūra ir menas, 2009 07 10
„Žavingoji teatro girtuoklėlė, sargė Vida – Elzės Gudavičiūtės aktorinė sėkmė. Fortūnos paukštis beregint nusigręžtų, jei aktorė imtų ir susvyravusi, paveikta žiūrovų salės audringai pritariančios ir palaikančios reakcijos, imtų ir spustelėtų rezultatyvaus komizmo pusėn. Nelengva vaidmens užduotis – Čaplino komizmas ir graudumas išvien, derantys viename personaže. Jaudinanti, net tragiška scena su sūnumi: alkoholikė nutaria parodyti, kas yra tikra motina: tikrina vaiko sąsiuvinius, ruošiasi „daryti diktantą“, reikalauja pažymių knygelės, ir – isteriškai, o sykiu taip gailiai prašo patvirtinti, kad sūnus ją myli. Nevienaprasmiai akcentai, sodrūs scenos atspalviai. Reikia subtilios klausos, kad toji scena nebūtų perlenkta ir atsiskleistų visi galimi jos niuansai. Linkiu aktoriams nepasiduoti, įsivaizduoju, kaip gali būti sunku atsilaikyti prieš žiūrovų palaikomąją reakciją, greit virstančią spaudimu komizmo pusėn. Šiuo metu viskas tobula.
Finalinė E. Gudavičiūtės scena, kurioje jos vaidinama mergytė Zylė maldauja šuniuko, tiesiog išplėšia sielą. Net nedera sakyti, kad tai „vaidinama scena“. Tai mano vaikystė, kurią atpažinau. Tai kiekvieno vaikystė, su jos viltimis ir siaubingais nusivylimais. Išniekinta vaikiška svajonė.“
Dovilė Zelčiūtė „Gintaro Varno „Dekalogas“: žinia iš Lietuvos“. Nemunas, 2008 12 11
E. Gudavičiūtė: „Jei reikia iššūkių, leidiesi jų pasitikti“
Aktorė Elzė Gudavičiūtė nuo praėjusios vasaros gyvena tarp Vilniaus ir Berlyno. Kas mėnesį apie dešimt spektaklių ji suvaidina Berlyno Pilies parko teatre (Schlosspark Theater Berlin), dar bene dešimtį – grįžusi čia. Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir kino aktorė, scenoje sukūrusi per dvi dešimtis personažų (tarp kurių – net trys Olgos), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) meno doktorantė svajoja suvaidinti visomis kalbomis, kurias moka. Tiek scenoje, tiek gyvenime jai įdomiausia tai, kad iššūkiai veja į priekį. Kaip ir viename pirmųjų spektaklių, kuriame vaidino, lig šiol vadovaujasi mintimi – jei neturi ką pasakyti, neik į sceną.
Gintarė Čiuladaitė „E. Gudavičiūtė: „Jei reikia iššūkių, leidiesi jų pasitikti“. Lietuvos žinios, 2015 01 24
Aktorė E. Gudavičiūtė jaukinasi Berlyno sceną
Praėjusi vasara aktorei Elzei Gudavičiūtei, vienai ryškiausių jaunosios kartos lietuvių aktorių, buvo išskirtinė. Ji gavo vaidmenį Berlyno „Schlosspark“ teatre.
„Lietuvoje daugelis vaidina, kaip dabar madinga sakyti, iš talento, iš duotybės. O vokiečiai – žinoma, ir dėl didžiulės konkurencijos – itin stipriai įvaldę meistrystę. Jų kūno, balso parengimas yra aukščiausio lygio, jie gali viską. Pagrindinės teatro mokyklos Berlyne parengia daug ir stiprių aktorių. Čia atsispindi ir jų nacionalinis požiūris, su žmogaus saviverte susijęs egoizmas. Aktoriai mokyklose ruošiami ne kaip kolektyvas, o kaip stiprios idividualybės, tikri kovotojai.
Prisimenu savo tėvo žodžius, kuriais išlydėjo mane į Berlyną: jis sakė, kad svarbu nepasiduoti procesui, kurį vokiečiai dar sovietmečiu vadino „Vermassung“ – ir šiuo globalizacijos periodu tai reiškia, kad asmenybė neturi ištirpti minioje.“
Sigita Ivaškaitė „Aktorė E. Gudavičiūtė jaukinasi Berlyno sceną“. Lietuvos rytas, 2014 09 28
Aktorė Elzė Gudavičiūtė pakviesta dirbti garsiame Berlyno teatre
Rugsėjo 6–9 dienomis lietuvių teatro ir kino aktorė Elzė Gudavičiūtė vaidins garsaus Berlyno „Schlosspark“ teatro scenoje. Šiuo metu ji ruošiasi premjeriniam šio teatro spektakliui „Die Selbstanzeige“.
Legendinis vokiečių teatro patriarchas Dieteris Hallervordenas (Dieter Hallervorden) suteikė galimybę jaunosios kartos lietuvių aktorei Elzei Gudavičiūtei sukurti rusų emigrantės Olgos vaidmenį jo vadovaujamo teatro spektaklyje „Die Selbstanzeige“, statomą pagal garsaus šių laikų prancūzų dramaturgo, kino režisieriaus Francio Vebero (Francis Veber) 2012 metais parašytą pjesę „Brangus lobis“ („Cher trésor“).
Gabrielė Žaidytė „Aktorė Elzė Gudavičiūtė pakviesta dirbti garsiame Berlyno teatre“. Lietuve.lt, 2014 09 02
Berlyne populiarėjanti aktorė E. Gudavičiūtė: „svarbu neprarasti akcento, nes tai yra vienas mano privalumų“
„Spektaklių grafikas jau sudarytas metams į priekį. Kiekvieną mėnesį bus apie dešimt spektaklių Lietuvoje ir maždaug tiek pat Berlyne. Teks nemažai paskraidyti. O tuo pačiu dar ir paskaitas lankysiu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Berlyne, Universität der Künste Berlin. Šį sezoną laukia ir pora premjerų Lietuvoje. Dirbu labai daug ir intensyviai. Daugiau nieko nedarau, tik dirbu. Viską puikiausiai spėju, nes tai, ką darau, man teikia didžiulį džiaugsmą. Mano profesija – mano gyvenimo būdas. Esu laiminga.“
„Berlyne populiarėjanti aktorė E. Gudavičiūtė: svarbu neprarasti akcento, nes tai yra vienas mano privalumų“. Delfi.lt, 2014 09 07
Kiekvienas vaidmuo kažką atrakina sąmonėje
„Nenorėčiau savo herojų likimų… Labai skaudūs. Jeigu būtų įmanoma, norėčiau su jomis stoti akistaton ir paklausti, kodėl Olga pasiekė Londono padugnių gyvenimą ir iš kur Zara, nužudžiusi žmogų, dar turi vilties išsigelbėti… Bet tai – neįmanoma: jos gyvos tik mano vaizduotėje. Tuo teatras ir yra nuostabus, magiškas. Visi kažkada kurti personažai gyvena savo gyvenimus aktoriaus mintyse, o žiūrovas juos mato scenoje.
Kiekvienas vaidmuo atrakina sąmonėje šį tą nauja. Supranti, kad tu gali būti ir labai geras, nuolankus, ir kartu demoniškas, aršus. Pradedi nebijoti savęs visokio ir taip save pažinti.
Didelę įtaką mano formavimuisi, požiūriui, estetikai turėjo kurso vadovas Gintaras Varnas, aktorė Viktorija Kuodytė. Yra daug žmonių, kurie man – pavyzdžiai: jie palaiko, sustiprina, įkvepia. Aš myliu žmones, esu smalsi, juos stebiu. Taip kartu ir save tyrinėju, o paskui stebiuosi, kodėl mes kartais keistai elgiamės, taip vieni kitų bijome, nemylime, smerkiame. “
Rūta Šetikaitė „Kiekvienas vaidmuo kažką atrakina sąmonėje“. Atgimimas, 2012 06 22
Aktorė Elzė Gudavičiūtė: „svarbu išmokti susigyventi su neužtikrintumu“
„Kiekvienam naujam darbe vis ieškai kas tau būtų vertinga kaip žmogui. Kad galėtum save keisti ir naujai atrasti. Pamenu, dar studijų laikais buvo labai svarbu pats pasirodymas scenoje, paties įėjimo į ją intencija. Mes tiesiog degėme tuo. Man nesinori prarasti to jausmo, jog tai yra taip svarbu. Jeigu tai tampa nebesvarbu, tada kam iš viso eiti į sceną?
Prieš kiekvieną spektaklį sau keliu klausimą, kas man šį vakarą yra svarbu ir ko aš į tą sceną lipu?
Manau, jog teatras turėtų kalbėti apie gyvenimo pilnatvę. Juk ko žiūrovas eina į teatrą? Jis nori būti apgautas, patikėti iliuzija, priimti ir matyti gimstančią konkrečią personažo mintį, jausmą. Jam ir reikia tą suteikti.“
Aurimas Minsevičius „Aktorė Elzė Gudavičiūtė: svarbu išmokti susigyventi su neužtikrintumu“. 370.diena.lt, 2012 05 20
E. Gudavičiūtė: „pasirinkau kitokį gyvenimo kelią ir tuo džiaugiuosi“
„Aktorystę pasirinkau sąmoningai ir ėjau jos link kryptingai. Manau, kad dirbu ir valia žmogus gali daug pasiekti, todėl nuolat stengiuosi tobulinti savo aktorinius įgūdžius, žingsniuoti pirmyn. Visada laikiausi pozicijos, kad į sceną reikia neštis didelius jausmus. Didžiųjų kritinių išgyvenimų atspindys ir yra visa vaidybos esmė. Stengiausi pati knaisiotis, ieškoti, nes man tai įdomu.
Sutinku, kad teatras nuo kino skiriasi. Bet tiek teatre, tiek kine ieškau meninės tiesos ir išgyvenimo akimirkos. Todėl man vienodai svarbu, ar stoviu scenoje, ar prieš kamerą.“
Edita Maželytė „E. Gudavičiūtė: pasirinkau kitokį gyvenimo kelią ir tuo džiaugiuosi“. Vakaro žinios, 2012 04 08
Prostitutės vaidmuo tris aktores apšvietė šlovės spinduliais
Vaidybos meno ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir vienoje teatro mokykloje Štutgarte (Vokietija) ragavusi aktorė E.Gudavičiūtė, „Miegančių drugelių tvirtovėje” atlikusi prostitutės Eglės vaidmenį, įsitikinusi, kad vaidindama prostitutę ar kokią keistuolę ji gali nerti gilyn ir bandyti pažinti sudėtingą ir kartu trapų moters vidinį pasaulį. Norėdama kuo įtikinamiau atskleisti savo heroję – dvasiškai palūžusią, išniekintą moterį, kurią mylimasis pardavė sąvadautojui, aktorė kreipėsi patarimų į psichiatrą. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis patarė nebijoti vaidinti agresyviai, nes nuotaikų kaita būdinga smurtą patyrusioms moterims.
„Buvo daug sunkių akimirkų, kai filmuojant teko laužyti save. Baiminausi scenų, kuriose mano herojė Eglė prisigeria vaistų, daužo paveikslą, rėkauja ir niršta“ – prisipažino E.Gudavičiūtė. Tačiau ne tik nevaldomo pykčio scenas prisimins jauna aktorė. Kurdama Eglės vaidmenį ji mokėsi tapyti. Dabar namie yra daugybė jos nutapytų paveikslų ir eskizų, kuriuos aktorė laiko užkišusi už spintos – kad niekas nematytų.
„Dailininkės iš manęs tikrai nebus, bet savo malonumui piešti smagu”, – prisipažino aktorė E.Gudavičiūtė.
Danutė Jonušienė „Prostitutės vaidmuo tris aktores apšvietė šlovės spinduliais“. Lietuvos rytas, 2012 02 11
Miegantys drugeliai pakilo gyvenimui
Nestabilios psichikos Eglę vaidinusi E.Gudavičiūtė nenorėjo išskirti nė vienos herojės, nes, anot jos, visos trys merginos buvo tarsi tam tikra visuma, atsvara pagrindiniam filmo personažui - subrendusiai moteriai, išgyvenančiai savo gyvenimo dramą, jos būseinai ir mintims. "Reikia džiaugtis tuo, kad įvyko premjera, sukurtas dar vienas lietuviškas filmas, pagerbtas J.Ivanauskaitės atminimas. O vertins jį žiūrovai. Koks bus filmo gyvenimas - pamatysime. Svarbiausia, kad jis nepaliktų publikos abejingos. Tikiu, kad tiek kine, tiek teatre galioja viena ir ta pati taisyklė - jei tu tiki tuo, ką darai, esi sąžiningas sau ir partneriams, vienaip ar kitaip įtikinsi žiūrovą. O jei jauti, kad meluoji, nieko neišeis. Svarbu jausti atsakomybę už savo kūrybinius darbus", - apie darbo subtilybes teatre ir kino aikštelėje pasakojo E.Gudavičiūtė.
Agnė Vaitasiūtė „Miegantys drugeliai pakilo gyvenimui“. Respublika.lt, 2012 01 25
Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį
„Kurdama Zaros vaidmenį galvojau apie žmogaus vadavimąsi iš blogio, iš situacijos, kurioje ji atsidūrė. Zaros tragedija – jos psichika. O tai lėmė socialinė aplinka: išprievartauta močiutė, likusi nebylė mama, prostitutės darbas... Gindama save, ji kartoja tas pačias savigynos klaidas ir įsisuka į besikartojantį nusikaltimų ir bausmių ratą, kuriame blaškosi žudikai ir jų aukos nuo neatmenamų laikų iki dabar. Vaidmenyje ieškojau vilties išsigelbėti.
Aš neįsivaizduoju teatro be humoro. Mano manymu, scenoje turi būti tas derinys, tas balansavimas, kai vieną akimirką žiūrovas gali juoktis, o kitą verkti ar piktintis. Kai teatre randu juoką pro ašaras arba pyktį pro gailestį, mane tai jaudina ir žavi. Tai – gyvas teatras.
Teatras turėtų valdyti publiką, o ne atvirkščiai. Žinoma, jis neturi būti kurčias visuomeniniam gyvenimui, dabarčiai ir praeičiai, bet šiuo metu daugiau matau formos ir pasilinksminimų teatrą. Aktoriai tampa priklausomi nuo komersantų, meninės kontrolės neribojami. Atrodo, kad mes patys naikiname meno dvasią, nes dabar jau menu vadinama viskas, kas tik kam patinka.“
Monika Jašinskaitė „Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį“. Literatūra ir menas, 2011 10 28
Aktorė Elzė Gudavičiūtė: besifilmuodama „Miegančių drugelių tvirtovėje“ atradau norą tapyti
„Šis filmas – apie moteris. Kurdama Eglę, norėjau atskleisti, kad kartais gyvenime ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusių socialinių aplinkybių ir nelemtų atsitiktinumų žmogus tiesiog sužlugdomas. Kėliau sau ir kuriamai veikėjai klausimą – ar esi pasmerkta tam, kas su tavimi vyksta, ar įmanoma pačiai išsikovoti savo laisvę ir laimę...
Lietuviško kino klasika mane visuomet žavėjo stipriais aktoriniais vaidmenimis. Tai buvo aktorius mylintis ir atskleidžiantis kinas. Na, o dabartiniame kine žavi tai, jog režisieriai bando eksperimentuoti, todėl kiekvienos pasirodančios premjeros lauki, nes nelabai žinai, ko tikėtis.“
Audrė Domeikaitė „Aktorė Elzė Gudavičiūtė: besifilmuodama „Miegančių drugelių tvirtovėje“ atradau norą tapyti“. 15min.lt, 2011 09 19
Gintaro Varno teatro pedagogika: aktorių ugdymo principai ir praktinės veiklos rezultatai.
Menotyra, 2015 m. Nr. 2
Straipsnyje išskiriami režisieriaus Gintaro Varno teatro pedagogikos formavimosi ir aktorių mokymo principai, pabrėžiami pedagoginio darbo su 2005–2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje išugdyto aktorių kurso studentais kūrybiniai rezultatai, aptariami studentų mokymo praktikos laikotarpiu sukurti spektakliai Žvaigždžių kruša, Dekalogas, Šekspyriada, nagrinėjamas aktorių (kaip mokinių) ir režisieriaus (kaip mokytojo) kūrybinis bendradarbiavimas. Straipsnio autorė remiasi užrašytais pokalbiais su režisieriumi Varnu ir jo buvusių auklėtinių studijų metų patirties autentiškais vertinimais.
Dea Loher pjesės Land ohne Worte (Šalis be žodžių) vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą.
Literatūra ir menas, 2013 m. Rugsėjo 6 d. Nr. 32.
Vienos ryškiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgių Dea Loher 2007 m. parašyta pjesė Land ohne Worte sulaukė didelio susidomėjimo ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Pjesės, sukurtos rašytojai sugrįžus iš karo nuniokoto Afganistano sostinės, centre – dailininkė, kuri retrospektyviai pateikia savo išgyvenimus ir patirtą siaubą karinių neramumų kamuojamoje valstybėje. Menininkė kelia klausimus apie kūrybinės veiklos reikšmę žiaurios realybės akivaizdoje.
Kas tos bakchantės: paleistuvės ar pranašės?
Kultūros barai, 2013 m. Nr. 6.
Graikų mitologija ir antikinėmis Eschilo, Sofoklio, Euripido tragedijomis susidomėję skaitytojai lietuvių kalba išleistoje Graikų literatūros chrestomatijoje susiras nuorodą, kad mainadės – tai dievo Dioniso žynės ir garbintojos. Pagal paaiškinimą, išverstą iš senosios graikų kalbos, toks jų vardas reiškia „pamišusios, netekusios proto“. Visi antikinių vardų žinynai kartoja, kad mainadės, kitaip tiadės ar basaridės, – tai šėlstančios, siautėjančios, paskui dievą Dionisą pulkais lakstančios jaunutės jo palydovės ir gerbėjos. Tačiau dažniausiai jos vadinamos bakchantėmis (gr. Βάκχαι,), nes dievą Dionisą šlovindavo ir šaukdavo Bakcho vardu.
Federico Garcios Lorcos poetinė atmintis iš teatro po smėliu.
Metai, 2013 m. Nr. 10.
Federico Garcíos Lorcos amžininkai teigia, kad nuo jo sklido šviesa, kad jo mums palikta poezija tebeskleidžia tą šviesą. Tai kūrybos šviesa. Kūrybos požiūriu intensyvus ir vaisingas buvo F. Garcíos Lorcos gyvenimas, tačiau ir nepaprastai draugiškas, linksmas, be pozavimo, pasipūtimo buvo jo kasdienis bendravimas su draugais, kolegomis. Apie tai liudija visi prisiminimus parašę bičiuliai, pabrėžiantys poeto bendravimo talentą – niekas jo nevadindavo pavarde García Lorca, visiems jis būdavo – Federico’as. Gyvenimo ir kūrybos kelyje užteko meilės visiems: pasaulio meilė jo dainose, romansuose, odėse. Federico poezija – tai atviras žaidimas su pasauliu, trukęs visus trisdešimt aštuonerius gyvenimo metus. Rimtas ir šiurpus žaidimas žodžiais ir mintimis.
MORE THAN ACTORS
Claudia Neidig
Wiclefstraße 9
10551 Berlin
Germany
phone +49 30 398 89 420
fax +49 30 398 89 421
www.more-than-actors.de
Nuorodos
teatras.lt
harps.lmta.lt
wikipedia.org
youtube.com
more-than-actors.de
schauspielervideos.de
e-talenta.eu
kino-teatr.ru
balticactors.com